Kaip su žirgu grįžti prie darbo po balnu po pertraukos?
Kartais nutinka, kad esame priversti tam tikram laikui suteikti savo žirgui pertrauką nuo darbo po balnu. Priežasčių gali būti daug – žirgo arba mūsų trauma, kumelės kumelingumas, ilgesnis poilsis po sunkaus sezono ar kitos gyvenimo aplinkybės. Nepriklausomai nuo priežasties, jei pertrauka truko kelias savaites ar ilgiau, turėtume atminti, kad žirgą prie darbo po balnu reikia grąžinti palaipsniui. Šiame straipsnyje sužinosite, ką reikia turėti omenyje prieš pradedant dirbti visu pajėgumu ir kaip paruošti žirgą didėjančiam krūviui, kad tai neatsilieptų jo sveikatai.
Prieš pradedant darbą po balnu.
Jei jūsų žirgas kelis mėnesius nedirbo po balnu, galite būti tikri, kad jo fizinė forma labai pasikeitė. Tai galioja ir žirgams, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia aptvare. Žinoma, nuolatinis judėjimas tokia forma yra labai naudingas ir tikrai palengvins greitesnį grįžimą prie darbo, tačiau krūvis, kurį žirgui sukelia jojimas po balnu ir raitelio svoris, yra kur kas didesnis nei daugiavalandis vaikščiojimas po aptvarą (jei tai nėra didelė žolės ganykla, daug žirgų didžiąją laiko dalį lauke tiesiog stovi).
Svarbu nepainioti žirgo energijos pirmomis dienomis po pertraukos su tikra jo fizine forma. Tai, kad jūsų žirgas atrodo noriai dirbantis, bando greitinti ar net spardytis, rodo tik tai, kad jis nori atsikratyti susikaupusios energijos pertekliaus. Tai neturi nieko bendra su jo organizmo pasirengimu didesniam krūviui.
Tačiau prieš vėl pradedant treniruotes (arba pradiniame jų etape) verta atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus – tada visas procesas vyks sklandžiai ir saugiai.
Veterinarijos gydytojo apžiūra. Ypač jei jūsų žirgas grįžta prie darbo po balnu po traumos ar kito sužalojimo. Būtent veterinarijos gydytojas, patikrinęs žirgo sveikatos būklę, turi duoti galutinę „žalią šviesą“ grįžimui po balnu, ir kaip tik su juo derėtų aptarti artimiausių mėnesių darbo planą (treniruočių pobūdį ir trukmę). Jei mūsų žirgas darė pertrauką dėl kitos priežasties, bet ji buvo ilga, profilaktinė veterinaro apžiūra taip pat rekomenduojama. Gera mintis yra ir dantų būklės patikra bei prireikus jų dildymas ar kita procedūra, ypač jei turime reikalą su jaunu žirgu.
Kalvio apsilankymas. Nepriklausomai nuo to, ar mūsų žirgas buvo pakaustytas, ar pertraukos laikotarpiui nusprendėme pasagas nuimti, prieš darbui po balnu įsibėgėjant turėtume įsitikinti, kad mūsų žirgo kanopos yra geros būklės.
Įrangos pritaikymas. Net jei naudosime lygiai tą patį balną kaip prieš pertrauką, turėtume įsitikinti, kad jis žirgui vis dar tinka, ir prireikus atlikti pataisymus. Daug žirgų po ilgesnio poilsio priauga svorio, keičiasi ir jų raumenynas. Gali būti, kad reikės pakeisti kamaros plotį ar atlikti kitą korekciją. Atminkite, kad net nedidelis balno netikslumas gali sukelti žirgui nepatogumų ir neigiamai veikti jo judesį bei norą dirbti.
Šėrimas. Pradiniame etape, kai jojimai gana trumpi, keisti mitybos nebūtina. Tačiau didėjant krūviui verta apsvarstyti duodamo koncentruoto pašaro kiekio didinimą – jo paprastai stipriai ribojama, kai žirgas nedirba. Vis dėlto šioje situacijoje reikia atsižvelgti į daugelį dalykų: mūsų žirgo būklę (ar per pertrauką priaugo, ar numetė svorio?), kaip jis pasisavina pašarą ir kokio krūvio iš jo reikalauja jojimai.
Kaip palaipsniui grįžti prie darbo po balnu
Visada verta pasidaryti planą pirmiems keliems mėnesiams, kai atnaujiname treniruotes. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jo turime laikytis griežtai. Negalima pamiršti sveiko proto ir atidaus savo žirgo stebėjimo – kaip jis reaguoja į didėjantį krūvį. Jei matome per didelį prakaitavimą, kliuvinėjimą, sunkų kvėpavimą ar nenorą judėti pirmyn, tai aiškūs ženklai sulėtinti tempą. Kvėpavimo sistemai paprastai reikia maždaug dviejų mėnesių, kad grįžtų prie ankstesnio pajėgumo, o raumenų ir skeleto sistemai – dar ilgiau.
Svarbiausia suprasti, kad trumpesnio kelio čia nėra ir kad mūsų žirgo formos atkūrimas bus ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo.
Lonžavimas. Darbą verta pradėti nuo lonžavimo. Tai ne tik leis mūsų žirgui saugiai atsikratyti energijos pertekliaus ir padarys jį ramesnį bei labiau susikaupusį jojant, bet ir padės priprasti prie didesnio krūvio dar be raitelio svorio. Lonžavimas neturėtų trukti ilgiau nei 10–15 minučių, bent kartą tarp jų pakeičiant kryptį. Jei mūsų žirgas grįžta po balnu po sąnario ar sausgyslės traumos, lonžavimui gali būti kontraindikacijų (per didelis kojų krūvis dirbant mažu ratu), todėl šią galimybę derėtų aptarti su veterinarijos gydytoju.
Pirmieji jojimai po balnu.
Jei turime reikalą su vyresniu, patyrusiu žirgu, kuris prieš pertrauką metų metus reguliariai treniravosi, balno ir raitelio priėmimas iš naujo neturėtų kelti jokių problemų. Tačiau jei dirbame su jaunu žirgu, saugiau prie šios situacijos jį pratinti palaipsniui. Tam pirmomis dienomis galime uždėti jam balną lonžuojant arba kai jis vaikšto karuselėje, jei ją turime. Paskui galime paprašyti ko nors pagalbos ir palaikyti žirgą, kai persisveriame per nugarą – geriausia bokse arba lonžavimo rate. Jei žirgas į persisvėrimą nereaguoja nervingai, tuomet galime saugiai sėsti.
Pirmosios savaitės. Šiame etape turėtume dirbti tik lėtesnėmis eisenomis ir labai palaipsniui didinti krūvį. Pavyzdinis planas galėtų atrodyti taip:
- Pirmos dvi savaitės – 20–30 minučių žingsnio 5–6 dienas per savaitę, geriausia ilgomis tiesiomis linijomis
- Kitos trys–keturios savaitės – palaipsniui pridedame risčią, pradedant penkiomis minutėmis su pertraukomis (pvz., 2 × 2,5 min). Po šio laikotarpio žirgas turėtų gebėti risnoti jau apie 20 min.
- Maždaug po mėnesio galime pradėti pridėti ramų šuoliavimą, pradedant 2–3 min.
Atminkite, kad pirmosiomis savaitėmis reikia joti tinkamu, negiliu gruntu, t. y. žole arba maniežo smėliu. Judėjimas giliame smėlyje ar purve apkrauna sausgysles ir gali sukelti pertempimą ar net traumą.
Rūpinkitės ne tik fizine, bet ir psichine savo žirgo būkle bei tuo, kad treniruotės (kiek įmanoma) nebūtų labai monotoniškos. Dažnai darykite perėjimus ar krypties keitimus, jokite ir į laukus, jei turite tokią galimybę ir esate tikri, kad už maniežo ribų visiškai valdote savo žirgą.
Taip pat skirkite daugiau nei įprastai dėmesio savo žirgo elgesiui ir bet kokiems požymiams, galintiems rodyti skausmą ar diskomfortą. Labai sunku iš pirmo žvilgsnio pastebėti raumenų skausmą ar raumenų uždegimą, bet jie gali pasireikšti sustingusiomis eisenomis, negebėjimu atpalaiduoti nugaros ar nenoru judėti pirmyn, kuris dažnai klaidingai laikomas tinginyste.
