Istorijoje būta didžių žirgų, kurie pelnė šlovę ir paveikė įvykių eigą. Vienas tokių žirgų buvo Bukefalas, Makedonijos karaliaus Aleksandro Makedoniečio žirgas. Dėl jų bendrų pergalių ir užkariavimų jo vardas žinomas visame pasaulyje. Esminis jų sėkmės elementas buvo išskirtinis juos siejęs ryšys.
Bukefalas buvo juodbėris, laikytas nepasiekiamu paprastiems raiteliams. Antikiniai istoriniai šaltiniai nurodo, kad Bukefalas priklausė „geriausiai tesalų veislei”. Jis kilo iš graikų krašto Tesalijos, esančio į pietus nuo Makedonijos. Tai buvo nepaprastai gražus ir stiprus žirgas, traukęs dėmesį. Jo vardas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „jaučiagalvis“. Manoma, kad jis atsirado dėl jaučio galvos formos ženklo ant mentės arba dėl pačios žirgo galvos formos. Pasakojama, kad tai buvo nepaprastai drąsus ir protingas gyvūnas.
Iš pradžių šis žirgas turėjo tarnauti Aleksandro tėvui Pilypui II. Tačiau šis jo atsisakė dėl laukinio būdo ir sunkumų jį sutramdyti. Tuomet dar nepilnametis Aleksandras pareiškė gebėsiąs sutramdyti laukinį žirgą. Tėvas jam iškėlė sąlygą – jei pavyks, gaus gyvūną dovanų, o jei ne, turės jį nusipirkti pats. Aleksandras lažybas laimėjo, pastebėjęs, kad žirgas bijo savo šešėlio. Tada jis atsuko jį saulės link ir lengvai užsėdo. Pilypui teko žirgą nupirkti už svaiginančią 13 talentų kainą. Aleksandro parodytas pastabumas ir gebėjimas suvaldyti sudėtingą situaciją patraukė karaliaus Pilypo dėmesį – šis suprato, kad jo sūnus slepia savyje nepaprastą potencialą.
Vienas vėlesnių pasakojimų teigia, kad kai Aleksandras užsisakė raitą portretą pas garsųjį dailininką Apelį, karalius rezultatu nebuvo patenkintas. Tuomet dailininkas nusprendė atsivesti Bukefalą į savo dirbtuvę, ir kai žirgas išvydo savo atspindį, sužvengė iš pasididžiavimo. Tada dailininkas Aleksandrui tarė: „Matai, žirgas išmano meną kur kas geriau už tave.”
Kitas pasakojimas byloja, kad Azijos žygio metu Bukefalą pagrobė mardų genties plėšikai. Aleksandras, jau anksčiau jų poelgių suerzintas, surengė prieš juos baudžiamąjį žygį. Perdavus žinią, kad jų žemės bus sunaikintos, o gyventojai išžudyti, Bukefalas buvo grąžintas su dovanomis ir genties vyresniųjų atsiprašymais.
Bukefalas visada buvo Aleksandro bendražygis karo žygiuose. Mūšių metu jis spardė ir kando priešus, buvo nepamainomas ilgame jojime, taip pat be baimės žengdavo į bet kokią vietovę drauge su savo šeimininku. Kelis kartus jis išgelbėjo Aleksandrui Makedoniečiui gyvybę. Bukefalas dalyvavo, be kita ko, didžiuosiuose mūšiuose prie Tėbų, prie Chaironėjos, prie Graniko upės, prie Gaugamelų ir prie Ipso. Nepaisant patirtų sužeidimų, žirgas visada atkakliai ir išdidžiai likdavo šalia Aleksandro ir būdavo pasirengęs tolesniems mūšiams. O Aleksandras savo žirgu rūpinosi su nepaprastu kruopštumu ir pagarba.
Žirgas kartu su juo nukeliavo net iki Indijos, kur 326 m. pr. Kr. mirė nuo patirtų žaizdų prie Hidaspo upės. Tačiau paskutinėmis jėgomis jis nunešė savo šeimininką į saugią vietą. Aleksandras surengė jam iškilmingas laidotuves ir asmeniškai vedė gedulo eiseną. Jis netgi liepė pastatyti jam kapavietę. Vieną iš savo įkurtų miestų jis pavadino Bukefala – tai tikriausiai dabartinė Falija arba Džhelumas Pakistano Pandžabe. Sakoma, kad žirgas sulaukė 30 metų, o pats Aleksandras III Makedonietis savo garsųjį žirgą pergyveno vos 3 metais.
Bukefalas tapo jėgos, ryžto ir vienybės simboliu, būdingu makedonams Aleksandro vadovaujamiems. Bukefalo ir Aleksandro kultas tapo toks populiarus, kad iš kiekvieno užkariautojo imta tikėtis turint mylimą žirgą. Tokį turėjo Julijus Cezaris, taip pat ekscentriškasis Romos imperatorius Kaligula, kuris dėl savo žirgo Incitato kėlė didelį sujudimą – rengdavo jam gimtadienius, jodavo ant jo su Aleksandro šarvais ir planavo paskirti jį konsulu.
Šiais laikais Bukefalas tapo ištikimo žirgo simboliu ir maištingo žirgo sinonimu – vadinamuoju „ugniniu žirgu”. Jis vienas žinomiausių žirgų istorijoje, o šiuolaikinė masinė kultūra šį išskirtinį eržilą dažnai mini. Reikšmingiausias istorijos valdovas – Aleksandras Makedonietis, vadinamas Didžiuoju, privalėjo turėti geriausią žirgą, ir tai buvo būtent Bukefalas.
Naujesniuose kultūros kūriniuose Bukefalas – Reinarto de Bua Freno, išgalvoto veikėjo iš sagos apie raganių, kurios pagrindinis herojus yra Geraltas iš Rivijos, žirgo vardas. Bukefalas taip pat yra Morėjos imperatoriaus žirgas kanadiečių rašytojo Milso Kamerono romanų serijoje „Išdaviko sūnus”. Šį vardą nešioja ir Ozimandijo žirgas iš serialo „Watchmen”, taip pat pagrindinio herojaus žirgas filme apie barono Miunhauzeno nuotykius. Jis pasirodo ir nuotykių žaidime „Broken Sword: The Shadow of the Templars”, išleistame 1996 metais, kur vienas veikėjų laikraštyje skaitomą lenktyninį žirgą vadina „atgimusiu Bukefalu”. Simbolinį pavadinimą „Bukefalas” turi ir ukrainiečių ratinis šarvuotis BTR-4.
