Ar jūsų žirgas pasiruošęs pradėti darbą po balnu?

Jei esate jauno žirgo savininkas, tikrai nekantriai laukiate akimirkos, kai su juo galėsite pradėti darbą po balnu. Tai ne tik labai jaudinanti akimirka, bet ir didelė atsakomybė. Darbo po balnu pradžia turi milžinišką įtaką tam, kaip mūsų žirgas vystysis ateityje ir kokie santykiai mus sies. Pats treniravimas, kurį žirgui taikome, labai svarbus, tačiau ne mažiau svarbu parinkti tinkamą jo pradžios momentą. Šiame straipsnyje padėsime nustatyti, ar jūsų žirgas jau pasiruošęs pradėti darbą po balnu ir ką turėtumėte patikrinti prieš apsispręsdami žengti šį žingsnį.

Kodėl momento pasirinkimas toks svarbus?

Darbas po balnu žirgui susijęs su nemaža apkrova, todėl turėtumėte būti tikri, kad jūsų žirgas jam pasiruošęs ir fiziškai, ir psichiškai. Taigi reikėtų atsižvelgti į du dalykus:

  • Mūsų žirgo fizinę brandą, pirmiausia jo kaulų ir raumenų sistemos.
  • Mūsų žirgo psichinę brandą – tai yra, kaip jis priima naujus daiktus (kamanas, balną), ar geba susitelkti į darbą su žmogumi ir kaip reaguoja į išorinius dirgiklius.

Šiuo metu įprastai laikoma, kad dauguma tinkamai besivystančių šiltakraujų veislių žirgų būna pasiruošę pradėti darbą po balnu maždaug 3,5–4 metų amžiaus.

Vis dėlto reikia nepamiršti, kad tai individualus dalykas ir kiekvieno žirgo atveju gali atrodyti šiek tiek kitaip.

Darbo po balnu pradžia su žirgu, kuris tam fiziškai nepasiruošęs, gali sukelti negrįžtamų pokyčių jo kaulų sistemoje ir lemti, kad jis taps daug imlesnis pervargimui ir traumoms. Kita vertus, reikalauti, kad raitelį priimtų žirgas, kuriam vis dar kyla sunkumų dirbant nuo žemės, greičiausiai dar labiau padidins jo nervingumą ar pasipriešinimą. Taigi, jei mums rūpi, kad mūsų žirgas ilgus metus išliktų sveikas, pasitikintis ir noriai dirbtų su žmogumi, kartais verta atidėti darbo pradžią iki tos akimirkos, kai būsime tikri, jog savo būsimam žirgui nepakenksime.

Žirgo fizinė branda ir darbas po balnu.

Kaulų sistema.

Tai, kaip greitai žirgas subręsta, o ypač jo kaulų ir raumenų sistema, priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausi yra veislė ir auginimo sąlygos (mityba, judėjimas, trūkumų papildymas ir taip toliau), o mažesniu mastu – lytis. Kaulai auga augimo plokštelių, dar vadinamų augimo kremzlėmis, srityje. Būtent jų užsivėrimas (tai yra mineralizacija ir kremzlės virtimas kaulu) rodo, kad tam tikro kaulo augimas baigėsi. Kaulėjimo procesas kiekvienam kaului trunka nevienodai, pavyzdžiui, pirštakaulis savo ilgio maksimumą pasiekia jau apie 6–7 žirgo gyvenimo mėnesį, dubens kaulai „užsiveria” tarp 3 ir 4 gyvenimo metų, o slanksteliams (vėliausiai kaulėjančiai žirgo skeleto daliai) tam prireikia net 6 metų.

Per didelė apkrova žirgui, kurio kaulams iki augimo pabaigos dar toli, gali sukelti augimo sutrikimą (sustojimą), rachitą ar polinkį lūžiams. Nors daugelis žmonių pirmiausia baiminasi dėl galūnių kaulų, pernelyg didelė apkrova dar pavojingesnė mūsų žirgo nugarai. Tuomet jis greičiausiai ims įtempti ir sustingdyti nugaros raumenis, taip užkirsdamas kelią darbui atsipalaidavus ar savaiminiam nešimuisi.

Nors tiesa, kad poniai ir maži žirgai bei kai kurios veislės (ypač grynakraujai žirgai arba turintys didelę grynojo kraujo dalį) sukaulėja anksčiau, vis dėlto turime nepamiršti, kad niekada negalėsime „iš akies” nustatyti savo žirgo kaulėjimo laipsnio ir kad aukštas ūgis visai nėra jo rodiklis.

Nors esama tam tikrų požymių, kurie gali užsiminti, kad mūsų žirgas toliau intensyviai auga (pavyzdžiui, vadinamasis persistatymas, kai užpakalinė dalis matomai aukštesnė už gogą), vienareikšmį atsakymą šiuo klausimu gali duoti tik veterinaro atliktas rentgeno tyrimas.

Be kaulėjimo laipsnio, šio tipo tyrimas padės mums aptikti bet kokias problemas (pvz., kaulo atplaišas, cistas, silpnus sezamoidinius kaulus ir panašiai) ir sureaguoti iš anksto, taip pat duos tam tikrą nuorodą, kam treniruotės metu reikia skirti ypatingą dėmesį.

Raumenų sistema ir kondicija.

Kitas svarbus dalykas – mūsų žirgo raumenų sistema ir bendra kondicija. Nors darbo po balnu pradžia – tai trumpos pamokos, jauno žirgo organizmui tai vis tiek nemažos energijos sąnaudos. Jei mūsų žirgas pernelyg liesas, turi silpnus raumenis arba apskritai prastos formos, pirmiausia turėtume jį tinkamai paruošti padidėjusiam fiziniam krūviui. Daugelis žmonių mano, kad geriausias metas pradėti darbą su žirgu – ruduo, ganiavos sezono pabaigoje (jei mūsų jaunas žirgas turi galimybę didžiąją dienos dalį praleisti ganykloje). „Išlakstęs” žirgas bus ramesnis ir noriau bendradarbiaus, o jo raumenys – geriau išlavinti ir stipresni. Tačiau net jei mūsų žirgas labai geros kondicijos, verta prieš darbą po raiteliu skirti kelis mėnesius arba bent savaites darbui nuo žemės. Tai gali būti darbas ant lonžos, karuselė ar pasivaikščiojimai vedant iš rankos. Visa tai padės mūsų žirgui sustiprinti raumenis ir išsiugdyti tinkamą pusiausvyrą, būtiną darbui po balnu.

Žirgo psichinė branda.

Žirgo psichologinis pasirengimas darbui po balnu toks pat svarbus kaip ir jo fizinis vystymasis, nors įvertinti jį objektyviai gali būti dar sunkiau. Pirmiausia turite nepamiršti, kad net to paties amžiaus žirgai gali būti visiškai skirtingo psichinio išsivystymo lygio. Tai priklauso nuo jų auklėjimo ir ankstesnės patirties su žmogumi, būdo ir temperamento. Todėl čia toks svarbus kantrus ir nuoseklus darbas nuo žemės, einantis pirma darbo po balnu. Tik tada, kai žirgas be problemų priima žąslus (čia sužinosite, kaip tinkamai parinkti žąslus jaunam žirgui), balną, papilvės spaudimą ir mūsų buvimą bei prisilietimą, galime svarstyti apie darbo po balnu pradžią tokiu būdu, kuris bus saugus ir mums, ir mūsų žirgui. Tikrai lengviau dirbti su žirgu, kuris nuo kumeliuko buvo pratinamas prie žmogaus buvimo, priežiūros veiksmų ar įvairių išorinių dirgiklių (automobilių ar žemės ūkio mašinų, kitų gyvūnų, triukšmo). Tačiau jei pasitaikys žirgas, su tokiais dalykais nesupažindintas, turėsime skirti daugiau laiko tinkamam ryšiui užmegzti, prieš imdami kelti jam didesnius reikalavimus. Jei nesate tikri, ar jūsų žirgas jau pasiruošęs, pabandykite atsakyti į kelis klausimus:

  • Ar jis ramus kamanojamas, balnojamas ir vedamas iš rankos?
  • Kokios jo reakcijos į naujus dirgiklius? Smalsumas ar veikiau bėgimas?
  • Ar reakcijos atitinka dirgiklio ar įvykio pobūdį (žirgas gali išsigąsti ar šoktelėti į šoną reaguodamas į naują daiktą ar nepažįstamą garsą, tačiau neturėtų pulti į paniką)?
  • Ar po reakcijos arba išgąsčio jis greitai grįžta į normalią būseną ir leidžiasi nuraminamas?

Kas turėtų dirbti su jaunu žirgu?

Darbo su jūsų jaunu žirgu pradžios tikrai laukiate, ypač jei turite jį nuo kumeliuko. Vis dėlto neleiskite emocijoms nusverti racionalaus mąstymo. Darbas su jaunu žirgu – didelė atsakomybė ir veikla, reikalaujanti raitelio su tinkamais įgūdžiais ir požiūriu į žirgus. Būtina taip pat užtikrinti tinkamas sąlygas, kad pats procesas būtų saugus ir žirgui kuo mažiau stresinis. Kartais geriau patikėti jauno žirgo pajodinėjimą profesionalui su atitinkama patirtimi, nei daryti tai pačiam. Tai gali būti susiję su papildomomis išlaidomis, tačiau tikrai yra tas dalykas, ant kurio neturėtume taupyti ir kuris ateityje atsipirks. Galime išsiųsti savo žirgą į treniruočių centrą arba susirasti žmogų, kuris padės vietoje – tai leis mums įsitraukti į procesą ir aktyviai jame dalyvauti. Taigi prieš nuspręsdami, kas turėtų dirbti su jūsų žirgu, pagalvokite, ar:

  • Turite tinkamų įgūdžių darbui su jaunu žirgu. Galbūt kadaise dirbote su jaunu žirgu trenerio prižiūrimi arba prisidėjote prie jauno žirgo rengimo darbui po balnu. Ar susitvarkote su žirgais, kurie spardosi, stojasi piestu, baidosi ir panašiai?
  • Turite tinkamas sąlygas? Pradžioje labai naudingas lonžavimo ratas arba round pen, arba bent jau maniežas, kuriame galėsite ramiai dirbti su savo žirgu.
  • Turite pakankamai laiko? Darbas su jaunu žirgu reikalauja reguliarumo ir didelių laiko sąnaudų. Pradžioje tai turėtų būti bent 3–4 gerai suplanuotos pamokos per savaitę, kurios padės jam įprasti prie rutinos.
  • Turite pagalbininką su tinkamais įgūdžiais? Net labai patyrę raiteliai paprastai nepradeda jodinėti jaunų žirgų vieni. Jums reikės žmogaus pagalbai (žirgui palaikyti, lonžuoti jums sėdint balne ir panašiai) bent per kelis pirmuosius jojimus.