Visose dresūros programose, pradedant paprasčiausiomis ir baigiant Grand Prix lygiu, yra jojimas ratu arba volta. Nepaisant įspūdžio, teisingai atlikti šį pratimą gali būti sudėtingiau, nei manote, ir tai reikalauja tinkamo pasirengimo tiek iš žirgo, tiek iš raitelio. Tačiau verta prie to dirbti, nes tai labai geras pratimas mūsų žirgo pusiausvyrai ir išlinkimui. Tobulai jį įvaldę galėsime pereiti prie sudėtingesnių pratimų arba pradėti, pavyzdžiui, darbą su šoniniais judesiais. Šiame straipsnyje patarsime, į ką atkreipti ypatingą dėmesį pradedant darbą su ratais su jūsų žirgu ir į ką atsižvelgiama vertinant šio elemento atlikimą.
Ratas ir volta — kuo jie skiriasi?
Vienintelis skirtumas tarp rato ir voltos yra jų skersmuo, todėl jie dažnai painiojami tarpusavyje. Volta vadiname ratą, kurio skersmuo dešimt metrų ir mažiau (paprastai tai dešimt, aštuoni arba šeši metrai). Ratai yra pastebimai didesni, jų skersmuo siekia iki dvidešimties metrų. Abu elementai yra tos pačios formos, o jų atlikimą pradedame ir baigiame toje pačioje vietoje. Ir ratą, ir voltą galima atlikti bet kuria eisena. Kuo ratas mažesnis, tuo sunkiau jį teisingai atlikti ir tuo didesnio išlinkimo bei lankstumo jis reikalauja iš žirgo. Todėl darbą su savo žirgu turėtume pradėti nuo didelių ratų ir palaipsniui juos mažinti, kol pajusime, kad žirgas tam pasirengęs.
Raitelio padėtis ir pagalbų naudojimas jojant ratu.
Teisingai išjotas ratas ar volta turėtų būti simetriški ir atlikimo metu neturėtų nei mažėti, nei didėti. Atminkite, kad, nepaisant skersmens, šiame elemente nėra nei kampų, nei tiesių linijų (žirgas visą laiką turėtų išlikti išlenktas judėjimo kryptimi). Kad raitelis šį elementą atliktų teisingai, jis privalo užimti tinkamą padėtį ir jautriai naudoti pagalbas.
Pirmasis signalas žirgui išsilenkti ir pradėti ratą ar voltą turėtų būti raitelio padėties balne pokytis. Jei savo poveikį pradėsime vidiniu pavadžiu, galime lengvai lemti, kad žirgas per daug „kris“ į vidų ir praras pusiausvyrą. Būtent todėl pavadžio kaip pagalbos naudojimas šiuo atveju turėtų būti antraeilis ir turėtume jį naudoti tik kaip sustiprinimą tada, kai žirgas dar tinkamai nereaguoja į kitas, švelnesnes pagalbas.
Raitelio padėtis atliekant ratą turėtų būti tokia:
- Vidinė blauzda lieka prie papilvės, palaiko impulsą ir vidinės užpakalinės žirgo kojos įsitraukimą bei duoda jam signalą išsilenkti
- Išorinė blauzda pasislenka šiek tiek už papilvės, neleidžia užpakalinei daliai iškristi į išorę ir taip pat skatina žirgą išlaikyti tempą
- Pečiai šiek tiek pasukti ir nukreipti judėjimo kryptimi (jie turėtų būti vienoje linijoje su žirgo mentėmis)
- Abu pavadžiai yra vienodame aukštyje, virš žirgo gogo
- Vidinis pavadis duoda žirgui lengvą signalą išsilenkti
- Išorinis pavadis subalansuoja vidinio poveikį ir neleidžia žirgui per daug išsilenkti bei iškristi mente į išorę (ribojantis poveikis)
- Vidinis raitelio klubas ir vidinis sėdynkaulis apkrauti šiek tiek labiau.
Dažna klaida atliekant ratą yra pečių laikymas tiesiai arba net jų nukreipimas priešinga judėjimui kryptimi. Tai žirgui apsunkina pusiausvyros radimą ir teisingą elemento atlikimą, nes raitelio svoris tada persikelia į išorę.
Kad pečiai užimtų tinkamą padėtį, įsivaizduokite, kaip jie būtų pasukti, jei liptumėte sraigtiniais laiptais. Reikia taip pat atminti, kad vidinis klubas ir sėdynkaulis turi būti tik šiek tiek labiau apkrauti nei jų atitikmenys išorinėje pusėje. Jokiu būdu tai neturėtų sukelti kreivumo balne ar raitelio linkimo į vidų. Tinkamas klubo apkrovimas padės jums išlaikyti vidinę blauzdą stabiliai prie papilvės ir sustiprinti žirgo išlinkimą šonkaulių aukštyje.
Žirgo padėtis voltoje ar rate.
Kai jau žinote, kaip tinkamai naudoti pagalbas, turėtumėte žinoti ir tai, koks turėtų būti jų poveikis žirgui bei kada galime pripažinti, kad pratimas atliktas teisingai.
Natūrali žirgo tendencija posūkyje yra pakrypti kūnu į vidų posūkio kryptimi ir tuo pačiu metu nukreipti galvą bei kaklą į išorę. Žirgo svoris tada persikelia į priekinę dalį, o tai, kaip žinome, nepageidautina. Būtent todėl mūsų užduotis yra išdirbti su žirgu tinkamą išlinkimą ta kryptimi, kuria judame, ir užpakalinės dalies įsitraukimą.
Jei norite suprasti, kas yra idealus išlinkimas, įsivaizduokite, kad žiūrite į žirgą iš viršaus. Per žirgo kūną turėtų eiti tolygus lankas, prasidedantis ties pakaušiu ir vedantis per kaklą bei stuburą iki uodegos priauginimo. Šis lankas tuo glaudesnis, o išlinkimas tuo stipresnis, kuo mažesnis ratas, su kuriuo dirbame.
Jei norite pratimą atlikti teisingai, jums padės išdėstytos raidės ar kūgiai, kurių dėka galėsite kontroliuoti figūros simetriją ir formą.
Kada ratas ar volta atlikti teisingai?
Yra keli svarbiausi dalykai, į kuriuos dresūros varžybose atsižvelgiama vertinant rato ar voltos atlikimo kokybę:
- Rato ar voltos dydis — figūros skersmuo turėtų būti tiksliai toks, koks nurodytas programoje. Iš to teisėjas mato, kad sugebate valdyti žirgą
- Piešinio taisyklingumas — figūra turėtų būti simetriška, t. y. ratas, o ne ovalas. Ratas ar volta turėtų liesti sieną tiksliai raidėmis pažymėtoje vietoje
- Pusiausvyra ir impulsas — labai svarbu, kad atlikdamas figūrą žirgas neprarastų ritmo ir noro judėti pirmyn (taip pat ir nepagreitėtų)
- Išlinkimas — žirgas visą laiką išlenktas judėjimo kryptimi. Užpakalinių kanopų pėdsakai turėtų sutapti su priekinių pėdsakais. Kritimas mente į vidų arba užpakalinės dalies iškritimas į išorę neigiamai veikia šio elemento vertinimą
- Elemento pradžia ir pabaiga teisingoje vietoje — geriausia pradėti atlikti elementą du žingsnius už raidės ir baigti du žingsnius prieš ją.
