Kaip saugiai vežti žirgą?

Ką turite žinoti, kad jūsų žirgas keliautų saugiai

Dauguma jojamųjų žirgų bent kelis kartus per gyvenimą vežami priekaba arba žirgovežiu. Tai gali būti kelionė, susijusi su žirgo pirkimu ar pardavimu, arklidės keitimu, išvyka į varžybas, kliniką arba, kumelės atveju, kergimu. Priežasčių gali būti daug, tačiau daugumai žirgų, net ir patyrusių, tokia kelionė visada yra nemenkas išgyvenimas ir didesnis ar mažesnis stresas. Būtent todėl turėtume padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad žirgas keliautų kuo ramiau ir, svarbiausia, saugiai. Skaitydami šį straipsnį sužinosite, kaip paruošti žirgą kelionei ir ką jam reikia užtikrinti jos metu, kad į vietą jis atvyktų kuo geresnės būklės.

Priekaba ar žirgovežis?

Žirgai gali būti vežami žirgovežiais arba specialiai tam skirtomis priekabomis. Skirtumas matyti iš pirmo žvilgsnio. Žirgovežyje dalis, kurioje stovi žirgai, yra sudedamoji automobilio dalis, o priekaba – atskiras elementas, prikabinamas prie ją tempsiančio automobilio. Daugumai žirgų patogesnė kelionė žirgovežiu: jis stabilesnis už priekabą ir lengviau manevruojamas (dėl to sklandžiau įvažiuoja į posūkius ir mažiau „krato“). Ypač dideliems ir sunkiems žirgams priekaboje gali būti sunku tinkamai išlaikyti pusiausvyrą. Skirtumai tarp šių transporto priemonių gali būti ne tokie esminiai, jei važiuojame į varžybas kaimyniniame miestelyje, tačiau planuojant kelias valandas trunkančią kelionę skirtumą žirgas pajus labai aiškiai.

Kaip paruošti transporto priemonę vežimui?

Nepriklausomai nuo to, kurį variantą pasirinksime ir ar transporto priemonė yra mūsų, ar pasiskolinta, yra keli pagrindiniai dalykai, kuriais turėtume pasirūpinti prieš leisdamiesi į kelią.

1. Įsitikinkite, kad transporto priemonė yra tinkamos techninės būklės. Ypač patikrinkite grindis dėl galimų skylių ar nelygumų.
2. Pasirūpinkite tinkamu paviršiumi, ant kurio stovės žirgai. Venkite dulkėto ar stipriai dulkančio kraiko – kelyje geriausiai pasiteisina pjuvenos.
3. Transporto priemonė turi būti tinkamai vėdinama. Ypač labai šiltomis dienomis svarbi gera oro cirkuliacija.
4. Pakabinkite šieno tinklus. Nors vežamas žirgas neturėtų ėsti koncentruoto pašaro, jam turi būti nuolat prieinamas stambusis pašaras. Galimybė kramtyti šieną gerokai sumažina nuobodulį bei stresą, taip pat padeda išvengti diegliaus. Šieną galite lengvai sudrėkinti, kad nedulkėtų. Tai juo labiau svarbu, nes visą kelionę tinklas bus labai arti žirgo snukio ir šnervių.
5. Investuokite į stebėjimo sistemą. Taip galėsite nuolat matyti žirgą kelionės metu ir greitai sureaguoti iškilus problemai. Labai svarbu, kad kamera turėtų ir naktinio matymo funkciją.

Kaip paruošti žirgą vežimui?

Tinkamas žirgo paruošimas yra tiek pat svarbus, kiek ir žirgovežio ar priekabos, kuria žirgas bus vežamas, paruošimas. Taip galime ne tik išvengti galimų traumų, bet ir gerokai sumažinti stresą, kurį žirgui sukelia kelionė.

1. Niekada nepalikite pakrovimo paskutinei minutei. Ypač jei žirgas keliauja retai arba jam sunku įlipti į priekabą. Skirkite pakankamai laiko, kad viską atliktumėte ramiai. Jei žirgas bus vežamas pirmą kartą gyvenime, pradėkite jį pratinti prie įlipimo į priekabą ar žirgovežį bent kelias dienas prieš tai.
2. Paruoškite tinkamą apynasrį ir vedžiojimo virvę. Kelionėje žirgas gali, pavyzdžiui, prarasti pusiausvyrą ir staigiai timptelėti galvą. Apynasris su minkštais kailiniais apvalkalais apsaugos jį nuo nubrozdinimų. Kelyje geriausiai pasiteisina ir guminė transportinė vedžiojimo virvė, kaip šioji (daugelis transporto priemonių ja jau aprūpintos) – ji sušvelnina galimus trūktelėjimus.
3. Pasirūpinkite tinkama kojų apsauga. Net ir trumpoje kelionėje rekomenduojama naudoti transportines kojų apsaugas, kurios saugo žirgo kojas nuo sužalojimų. Apsaugos turėtų dengti ir vainiklankį bei viršutinę kanopos dalį. Daugeliui žirgų reikia laiko priprasti prie tokio tipo apsaugų, tad pratinkite žirgą su jomis vaikščioti dar kelias dienas prieš planuojamą kelionę.
4. Apsaugokite uodegos pradžią. Ši žirgo kūno dalis vežimo metu ypač pažeidžiama. Daugelis žirgų, siekdami geresnės pusiausvyros, remiasi pasturgaliu į transporto priemonės duris ar sienelę. Tai gali smarkiai nubrozdinti uodegos pradžią ir pažeisti ašutus. Jei neturite profesionalios uodegos apsaugos, ją galite pakeisti plonos kempinės gabalu, apvyniotu elastiniu tvarsčiu.
5. Bent valandą prieš kelionę neduokite žirgui koncentruoto pašaro. Žirgo judėjimas bus stipriai apribotas, tad jo virškinimo procesai nebus labai našūs.
6. Nepamirškite kelionėje visada turėti su savimi žirgo paso (su galiojančiais skiepais). Jo gali būti paprašyta bet kada, o dauguma jojimo centrų neįleidžia žirgo į savo teritoriją nepatikrinę paso.

Kaip pasirūpinti žirgu kelionės metu ir jai pasibaigus?

Jau žinome, į ką atkreipti dėmesį ruošiant žirgą vežimui ir transporto priemonę, kuria jis bus vežamas. Tačiau mūsų atsakomybė tuo nesibaigia.

Tinkama priežiūra kelionės metu ir iškart jai pasibaigus (arba jos stoka) gali gerokai paveikti būklę, kurios žirgas atvyks į vietą, ir laiką, kurio jam prireiks visiškai atsigauti.

1. Atminkite, kad žirgas jaučia šaltį kitaip nei mes, ir jei temperatūra nėra žema, o žirgas nekirptas, antklodės jam neprireiks (perkaitimas žirgui pavojingesnis). Tačiau jei žirgą vežame žiemą, turėtume uždėti antklodę, kurios storis pritaikytas oro sąlygoms.
2. Pasirūpinkite žirgo girdymu. Vežamas žirgas neturi nuolatinės prieigos prie vandens, todėl visada turėkite su savimi kibirą (galite jį pripildyti sustojimo metu, pavyzdžiui, bet kurioje degalinėje), o jei kelionė trunka ilgiau nei kelias valandas, pabandykite žirgą pagirdyti.
3. Atvykę į vietą, prieš vesdami žirgą į boksą, bent 10–15 minučių pavedžiokite jį iš rankos. Tai paskatins jo kraujotaką bei medžiagų apykaitą ir leis atsipalaiduoti raumenims.
4. Su koncentruotu pašaru palaukite bent valandą po kelionės pabaigos. Tuo metu žirgas vis dėlto turėtų turėti prieigą prie šieno. Nepamirškite pasiimti savo pašaro ir avižų (o jei turite pakankamai vietos – ir šieno), kuriuos žirgas ėda kasdien namuose. Kelionės ir buvimo naujoje vietoje sukeltas stresas gali sumažinti jo apetitą, o naujų dalykų jis greičiausiai ragaus nenoriai.
5. Jei kelionė trunka ilgiau nei 8–10 valandų, stenkitės užtikrinti žirgui kelias valandas poilsio ir, geriausia, galimybę trumpai paganyti, kad ir iš rankos. Taip žirgas galės ėsti natūralioje padėtyje (nuleidęs galvą), o tai leidžia nutekėti sekretui iš ančių. Tai gali labai padėti išvengti kvėpavimo takų infekcijų ir vadinamosios transporto karštinės.