Martingalas yra vienas dažniausiai naudojamų pagalbinių pavadžių, sutinkamų tiek sporte, tiek mėgėjiškame jojime. Jo taikymas gana platus, o teisingai naudojamas jis gali duoti daug naudos tiek raiteliams, tiek įvairaus parengimo lygio žirgams.

Bet ar žinote, kuo tiksliai grindžiamas martingalo veikimas ir kaip jį sureguliuoti, kad jis iš tiesų atliktų savo funkciją?

Į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie martingalą pabandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Kaip sudarytas žirgo martingalas?

Klasikinis martingalas yra Y raidės formos ir susideda iš dviejų dalių:

krūtinės dirželis – tai ilgesnis dirželis, viename gale užbaigtas kilpa, per kurią perveriame papilvę. Ši kilpa reguliuojama, ir būtent jos pagalba galime martingalą pailginti arba sutrumpinti. Kitame gale krūtinės dirželis išsišakoja į du siauresnius dirželius, užbaigtus metaliniais žiedais, per kuriuos eina pavadžiai. Naudojant martingalą rekomenduojama naudoti ir vadinamuosius stabdiklius (stoperius). Dėl šių mažų guminių ar odinių elementų, pritvirtintų prie pavadžių, martingalo žiedai per daug neslenka į priekį ir neužsikabina už žąslų žiedų ar žirgo nasrų.

kaklo diržas – tai plati kilpa, kuri, kaip rodo pavadinimas, yra ant žirgo kaklo. Kaklo diržo ilgis taip pat reguliuojamas, kad jį būtų galima pritaikyti prie mūsų žirgo matmenų. Kaklo diržas suteikia ir papildomo saugumo raiteliui, kuris visada gali už jo įsikibti, pavyzdžiui, jodamas stipriai spardančiais žirgais (naudinga dirbant su jaunais žirgais).

Martingalai dažniausiai gaminami iš odos, nors galime sutikti ir modelių iš tekstilinės juostos ar kitų sintetinių medžiagų, tokių kaip plastikas ar biotanas. Dauguma raitelių renkasi odinius martingalus dėl jų svorio ir mažos nubrozdinimų rizikos. Odiniam martingalui svarbi priežiūra, kad oda išliktų minkšta ir šiek tiek tampri. Oda be tinkamos priežiūros yra kur kas labiau linkusi įtrūkti ar nutrūkti, ypač martingalo, kuriam tenka didelė apkrova, atveju.

Martingalo veikimas

Pagrindinė martingalo užduotis – neleisti žirgui pakelti galvos taip aukštai, kad ji atsidurtų už taško, kuriame raitelis dar gali ją kontroliuoti. Jis taip pat užkerta kelią situacijai, kai žirgas, pakeldamas galvą ar patraukdamas ją šuolio metu, galėtų trenkti mums pakaušiu į veidą.

Tuo metu, kai žirgas bando pakelti galvą, martingalo žiedai spaudžia pavadžius, o per juos – žirgo nasrus, ir skatina jį nuleisti galvą.

Martingalo poveikis yra gana švelnus, palyginti su kitais pagalbiniais pavadžiais, tokiais kaip chambon, įtempiamieji pavadžiai (išpynos) ar vadinamasis juodasis pavadis.

Nors dėl žiedų svorio martingalas visada darys bent nedidelį spaudimą, jo poveikį galime valdyti atleisdami arba surinkdami pavadžius.

Būtent todėl martingalas, skirtingai nei kiti pavadžiai, gali būti naudojamas (o dažnai net rekomenduojamas) šokant per kliūtis. Atleisdami žirgui pavadžius, užtikriname jam beveik neribotą kaklo judėjimo laisvę. Vienintelė disciplina, kurioje martingalą naudoti varžybose draudžiama, yra dresūra. Taigi martingalo užduotis nėra sustingdyti žirgo galvą ir apriboti judesius, o tik koreguoti žirgo laikyseną ir užtikrinti didesnį raitelio saugumą.

Martingalo naudojimas taip pat apsaugo žirgo nasrų kampučius nuo sužalojimų, kai raitelis laiko rankas per aukštai. Todėl martingalą verta naudoti ir pradedantiesiems raiteliams.

Martingalų rūšys

Be klasikinio martingalo, apie kurį rašėme iki šiol, galime sutikti ir įvairių jo atmainų:

martingalas su krūtinės diržu – idealus pasirinkimas raiteliams, kuriems, viena vertus, reikia martingalo funkcionalumo, o kita vertus, jie nori išvengti pernelyg didelio balno slydimo. Sujungus šiuos du dalykus į vieną, kaip šiuose modeliuose, juos daug paprasčiau uždėti ir naudoti. Tokiuose modeliuose martingalo dirželis paprastai prisegamas prie papilvės karabinu. Martingalas dažniausiai būna nusegamas, kad prireikus būtų galima naudoti ir vien krūtinės diržą.

trikampis martingalas (Bib) – šios rūšies martingalas vietoj dviejų dirželių viršutinėje dalyje turi vientisą trikampį, taip pat užbaigtą žiedais, per kuriuos eina pavadžiai. Dėl trikampio svorio šio tipo martingalo poveikis yra stipresnis. Jis taip pat priartina pavadžius vieną prie kito, o tai palengvina valdymą ir posūkius su „stipriai einančiu“ žirgu. Su šio tipo martingalu dažniausiai susiduriame lenktyniniuose žirgynuose arba trikovėje. Raiteliui nukritus, Bib geriau nei klasikinis martingalas apsaugo pavadžius nuo nuslydimo nuo žirgo kaklo, o tai saugo juos nuo nutrūkimo arba – dar blogiau – nuo žirgo sužalojimo, jei pavadžiai apsivyniotų aplink jo koją.

elastinis martingalėlis – paprastai sutinkamas tik viršutinės martingalo dalies, prisegamos prie krūtinės diržo, pavidalu. Pagamintas iš gumos ar kitos elastinės medžiagos, jis suteikia žirgui daugiau laisvės nei standus martingalas. Geras sprendimas žirgams, kurie blogai reaguoja į stipresnį martingalo poveikį arba yra linkę įtempti nugaros liniją.

airiškas martingalas (martingalėlis) – tai tiesiog trumpas, paprastas dirželis, abiejuose galuose užbaigtas žiedais, kuris sujungia pavadžius prieš žirgo kaklą. Pagrindinė šio dirželio užduotis – neleisti pavadžiams nuslysti nuo žirgo kaklo raiteliui nukritus. Šio martingalėlio vaidmuo veikiau yra papildomo saugumo užtikrinimas, jis neturi jokio korekcinio poveikio.

Kaip sureguliuoti martingalą?

Kad martingalas veiktų teisingai, jis turi būti gerai sureguliuotas. Per trumpas pernelyg ribos žirgo judesius, ypač kaklo ir nugaros darbą (ypač šuolių metu jis gali lemti, kad žirgas šoks su vadinamąja apversta nugara). Per ilgas martingalas ne tik neatliks savo funkcijos, bet gali būti ir pavojingas – žirgas gali įkišti į jį kanopą ir apvirsti.

Martingalo reguliavimą galime pradėti nuo kaklo diržo. Jis turi būti tiek laisvas, kad tarp diržo ir žirgo kaklo galėtume statmenai įkišti delną.

Kitas žingsnis – martingalo ilgio reguliavimas. Maksimaliai pakėlus jį aukštyn, žiedai turėtų atsidurti maždaug žirgo gogo aukštyje.

Atminkite, kad perverdami martingalo kilpą per papilvę, ją įtaisykite tiesiai per vidurį tarp žirgo kojų. Taip martingalas veiks tolygiai ir trauks žirgo galvą žemyn, o ne į šonus. Taip pat išvengsite situacijos, kai žirgas galėtų viena iš priekinių kojų nusitrinti į martingalą.