Lenkijoje veisiamos aštuonios vietinės žirgų veislės, o šalia jų – grynakraujai arabai ir grynakraujai jojamieji žirgai, kurių lenkiškoji veislininkystė turi pasaulinį vardą. Visų šių veislių kilmės knygas tvarko Lenkijos žirgų augintojų sąjunga.
Žemiau rasite vadovą po tai, ką lenkiškoje arklidėje iš tikrųjų sutiksite: nuo lenkiškų konikų ir huculų iki sportinių žirgų – o pabaigoje, kur kiekvieną iš šių veislių pamatyti gyvai.
Lenkijoje išvestos veislės
Lenkiškas konikas
Pirmykštiškiausias iš lenkiškų žirgų: 130-140 cm ties gogu, visada peliškos spalvos, su tamsia juosta išilgai nugaros ir dryžiais ant kojų. Kilęs iš laukinių miškastepių žirgų ir nepaprastai atsparus – žiemoja po atviru dangumi ir minta tuo, ką randa. Veisiama dviem būdais: rezervatiniu, pusiau laukinėmis sąlygomis, ir arklidiniu. Po balnu bei kinkinyje tinka poilsiniam jojimui, kaimo turizmui ir hipoterapijai.
Huculas (huculų žirgas)
Kalnų žirgas, susiformavęs Rytų Karpatuose. Jo ūgis 132-147 cm, jis tvirto sudėjimo, su kietomis kanopomis ir nepaprastai užtikrintu žingsniu nelygioje vietovėje. Išgarsėjo ramiu būdu ir ištverme – gali nešti raitelį ištisas dienas stačiais takais. Šiai veislei sukurtas atskiras darbingumo patikrinimas – huculų takas, tai yra lauko kliūčių trasa. Šiandien tai vienas dažniausių pasirinkimų kalnų išjojimams ir hipoterapijai.
Mažosios Lenkijos žirgas
Lenkiškas pusiaukraujis su ryškia arabų ir anglų kraujo dalimi, paprastai 155-165 cm ūgio. Kilmingo tipo, sausas, su gera eisena ir ramia galva. Atsirado šalies pietuose kaip universalus žirgas ir toks išliko: tinka poilsiniam jojimui, trikovei, kinkiniams ir konkūrui žemesniame lygyje.
Didžiosios Lenkijos žirgas
Veislė, sukurta 1964 metais sujungus Poznanės ir Mozūrų žirgų veisimą. Didžiosios Lenkijos žirgai siekia 158-168 cm, yra stambaus kalibro ir paklusnūs darbe. Dešimtmečius jie sudarė Lenkijos jojimo sporto branduolį – šiandien juos sutiksime konkūre, dresūroje, trikovėje ir kinkiniuose.
Silezijos žirgas
Sunkiausias iš lenkiškų šiltakraujų žirgų, kilęs iš Oldenburgo ir Rytų Fryzijos veislininkystės. Jo ūgis 155-170 cm, jis turi tvirtą kaulyną ir įspūdingą, aukštai nešamą kaklą. Pasitaiko dviejų tipų: kilmingo, po balnu, ir masyvesnio, darbui. Tai visų pirma kinkomasis žirgas – lenkiškos dvikinkės, sudarytos iš Silezijos žirgų, metų metus laimi tarptautinėje arenoje.
Lenkijos kilmingasis pusiaukraujis (sp)
Jauniausia lenkiška veislė ir kartu ta, apie kurią dažniausiai kalbama sakant „lenkiškas sportinis žirgas“. Kilmės knyga atverta praėjusio amžiaus 90-aisiais metais ir sąmoningai leidžia Vakarų sportinių veislių – Hanoverio, Holšteino, Oldenburgo, KWPN ar Selle Français – kraujo antplūdį. Rezultatas – žirgai, paprastai 165-172 cm ūgio, veisiami orientuojantis į konkūrą, dresūrą ir trikovę.
Lenkijos šaltakraujis
Darbinis žirgas: masyvus, ramus, švelnaus temperamento, 150-165 cm ūgio ir įspūdingo svorio. Tai gausiausia Lenkijos veislininkystės veislė. Jos viduje į genetinių išteklių apsaugos programas įtrauktos dvi regioninės atmainos: Sokulkos (Palenkė) ir Štumo (Pavyslys), sunkesnės ir stambesnio kalibro. Be darbo žemės ūkyje ir miškininkystėje, jie vis dažniau naudojami poilsiniuose kinkiniuose.
Felino ponis
Vienintelė lenkiška ponių veislė, išvesta Feline prie Liublino dalyvaujant Velso poniams, huculams ir arabų žirgams. Neviršija 147 cm ties gogu, yra švelnus ir noriai dirba, todėl tapo tipišku vaikų bei jaunimo žirgu – jojimo mokyklose, poilsiniame jojime ir kinkiniuose.
Pasaulinių veislių veisimas Lenkijoje
Grynakraujis arabas
Tai ne lenkiška veislė, bet lenkiškoji arabų veislininkystė yra viena vertingiausių pasaulyje. Janovo Podlaskio žirgynas veikia nuo 1817 metų ir kartu su Michalovu bei Bialka dešimtmečius parduoda žirgus aukcionuose, kurie traukia pirkėjus iš viso pasaulio. Arabai yra sausi, atsparūs ir nepaprastai darbingi – iš čia jų viešpatavimas ištvermės jojimuose.
Grynakraujis jojamasis žirgas
Grynakraujis, tai yra lenktyninis žirgas: 155-170 cm, lengvas, milžiniško greičio. Lenkijoje jis veisiamas atsižvelgiant į lenktynes, rengiamas visų pirma Varšuvos Služeveco hipodrome. Baigę lenktynių karjerą daug grynakraujų patenka į sportą – dažniausiai į trikovę ir konkūrą – bei į poilsinį jojimą, nors jiems reikia patyrusio raitelio.
Užsienio veislės lenkiškose arklidėse
Šalia vietinės veislininkystės lenkiškose arklidėse pamatysite visų pirma atvežtinius žirgus, parinktus konkrečiai disciplinai:
- sportas – Hanoverio, Holšteino, Oldenburgo, Vestfalijos, KWPN, Selle Français ir BWP;
- western – quarter horse, paint horse ir appaloosa;
- poniai – Velso, Šetlando ir haflingeriai, daugiausia jojimo mokyklose;
- parodiniai ir poilsiniai žirgai – fryzai, andalūzai (PRE) ir tinkeriai.
Veislės neatpažinsite vien iš išvaizdos. Lemia įrašas žirgo pase, išduotame veislininkystės sąjungos – ten rasite veislės pavadinimą, numerį kilmės knygoje ir kilmės dokumentus.
Kur šiuos žirgus pamatyti gyvai
Dauguma lenkiškų veislių turi savo centrus, kuriuos galima aplankyti:
- Janovas Podlaskis ir Michalovas – grynakraujai arabai;
- Popielnas – lenkiški konikai rezervatinėje bandoje, laisvėje;
- Odžechova – huculai;
- Ksionžas – Silezijos žirgai; Racotas – Didžiosios Lenkijos;
- Sierakovo eržilynas – su karietų ir veislininkystės tradicijos muziejumi.
Apibendrinimas
Lenkijos veislininkystė nėra viena specializacija, o kelios lygiagrečios: pirmykščiai lenkiški konikai ir huculai apsaugos programose, Mažosios ir Didžiosios Lenkijos žirgai kaip universalus pagrindas, Silezijos žirgai kinkiniuose, kilmingasis pusiaukraujis sporte, šaltakraujai darbe, o šalia jų – pasaulinio garso arabai ir grynakraujai jojamieji žirgai.
Rinkdamiesi žirgą sau žiūrėkite ne tiek į veislės pavadinimą, kiek į konkretų gyvūną: jo būdą, parengimą ir sveikatą. Veislė pasako, ko statistiškai galima tikėtis – bet dirbs su jumis tas žirgas, kurį turite prieš save.
